Menu Close

Švento Martyno arba Ožio diena

Senovėje lietuviai lapkričio 12 dieną šventė Ožio šventę, skirtą prikviesti žiemą. „Bitučių“ grupės (PU mokytoja Virginija Pajaujienė, mokytojos padėjėja Lina Jusupova) vaikučiai išgužėjo į lauką švęsti „Ožio dienos – ganiavos pabaigtuves“, vieni  trumpam virto piemenukais, ožkelėmis, ožiukais, vilku. Mokytoja Virginija supažindino vaikus su Šv. Martyno ir Ožio dienos, taip pat ganiavos pabaigos papročiais ir tradicijomis, suteikė vaikams daug džiugių emocijų.

 

Vyko triukšmingos rudens palydos –  Ožio dienos apeigos. Piemenėliai visi kartojo: „Sniegas, sniegelis, sniegutis“ ir vedė ožką aplink beržą. Baltas beržas ir balta ožka simbolizuoja sniegą.  Vaikai kartu su muzikos mokytoja Vilija Černiauskiene dainavo linksmą lietuvių liaudies dainelę „Mažas piemenėlis“. Dainelė  atlikta  pritariant  ritminiais instrumentais. Visi drauge žaidė nuotaikingą žaidimą „Ganau, ganau aveles“.

 

Šią dieną lauke ant laužo piemenukai paskutinį kartą kepdavo savo skanėstą – kiaušinienę iš dvylikos kiaušinių. O mūsų vaikams kiaušinienę kepė mūsų virėjos Marytė, Vilma ir Irena. O kaip skanu buvo…

 

Šios šventės tikslas supažindinti su lietuvių liaudies papročiais, su gyvulių ganymo pabaigtuvių apeigomis ir išmokyti vaikus kuo daugiau liaudies dainelių bei smulkiosios tautosakos – senolių palikimo.

 

Kiti įrašai

Pakeisti teksto dydį
Pakeisti spalvų kontrastą