Didelė dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų susiduria su įvairiomis baimėmis. Patiriamos baimės dažnai priklauso nuo amžiaus – skirtingiems amžiaus tarpsniams yra būdingos skirtingos baimės. Tiesa, tokių baimių atsiradimą neretai paskatina patys tėvai ar seneliai, gąsdindami vaiką, todėl gąsdinti vaikų nederėtų. Žinoma, jog baimių atsiradimą lemia ir realūs įvykiai, traumuojantys psichiką, pavyzdžiui, smurtas, nelaimingi atsitikimai ir kiti dalykai. Vaikų polinkis į nerimą gali šiek tiek priklausyti ir nuo temperamento. Jei baimė užsitęsia, dažnai gali reikšti, jog aplinka padeda tą baimę stimuliuoti, to reikėtų atsisakyti, neakcentuoti bei nesijuokti iš vaiko baimės, negėdyti vaiko. Suaugusiųjų pareiga, padėti vaikui pažinti savo jausmus, įskaitant ir baimes, jas prisijaukinti.
Dažniausiai vaikų baimės, susijusios su amžiumi – augant išnyksta savaime. Žinoma, jei baimę užakcentuojame, tai ji pradeda kelti stiprius jausmus. Jei matome, kad vaiko jaučiama baimė yra labai stipri, siekiant ją palengvinti reikėtų kreiptis pagalbos į specialistus.
Taigi, su kokiomis baimėmis dažniausiai susiduria vaikai skirtingo amžiaus tarpsniu.
